Seniau sklido kalbos, kad VDU kuria pirmajį anglų lietuvių kalbos vertimo programą. Tokio serviso dar mes neturėjome. Gan neseniai atsirado TWS 1.0 pirma versija. TWS – tai mašininio vertimo sistema skirta įvairaus formato tekstų vertimui iš anglų į lietuvių kalbą.
Pagrindinės TWS savybės:
- rišlus teksto vertimas, atsižvelgiant į teksto morfologiją, sintaksę ir semantiką;
- DOC, RTF, HTML ir TXT formatu pateiktų dokumentų vertimas;
- vertimo funkcijos įtraukimas į Microsoft Word 2000-2003, Internet Explorer 5.x – 6.x ir Mozilla Firefox (pasitelkiant atitinkamus papildinius);
- tekstų vertimas bet kurioje Windows taikomojoje programoje (pasitelkiant specialias taikomąsias programas);
- vertimo kokybė kėlimas panaudojant papildomus specializuotus žodynus ir temų šablonus;
- vertimų statistikos peržiūra.
Vertimas nėra labai jau geras. Bet suprasti kontekstą tikrai galima. Žinoma pasitaikys ir kuriozinių situacijų. Turbūt rekomenduotina naudoti tiems, kurie visiškai nesupranta anglų kalbos.
KItas minusiukas labai didelis apkrautumas serverio, kurį dar reikės išspęsti.
Norėčiau paklausti jūsų kokį kelią namo pasirinktumėte: pavojingesnį, bet trumpesnį ar ilgesnį bet saugesnį. Žinokite, kalbu ne iš kažkokios pasakų ar fantastikos srities, o iš realio gyvenimo. Šiandien važiuodamas viabaltika namo pamačiau kad mirga mėlyni policijos ar greitosios mašinos signalas (viabaltikos ir marvelės sankryža). Pagalvojau, vėl avarija ir aš buvau teisus. Aš taupydamas savo nervus bei laiką geriau pasirinksiu ilgesnį kelią nei pavojingą.
Turbū kiekviename mieste yra ne vienas taip vadinamas juodasis taškas, kur avarijos įvyksta daug dažniau nei kitur. Nesuprantu, kodėl taip ilgai nereaguojama į tai, kai žūsta kone kas mėnesį žmonės vis toje pačioje vietoje.
Negaliu pasakyti statistikos kaip dažnai ten įvyksta šioje vietoje avarija, bet štai delfi straipsnis, kad avarija įvyko vos prieš kelias savaites. Šia sankryža pervažiuoti be rizikos tiesiog neįmano. Pagal taisykles šiuo keliu galima važiuoti 90km/h greičiu, bet kaip suprantate patys mašinos, fūros spaudžia tikrai greičiau. Kadangi srautas šiame kelyje didelis, vairuotojams reikia ilgai laukti laisvo tarpo arba tiesiog rizikuoti. Kauno dienoje prieš kokį mėnesį du buvo straipsnis, kad tik dabar norima skelbti konkursą ir po kokių dviejų metų čia tos problemos nebus. Turbūt čia vėl eiliniai plepučių pažadai.
Šią sankryža rizikuodami keleivių gyvybe važiuoja autobusų vairuotojai. Aš pilnai suprantu, kad nė vienas vairuotojas nenori važiuoti šiuo maršrutu. Juk jis turi atsakyti už pilną autobusą žmonių. Patikėkit piko valandomis jie pilni.. studentai važiuoja mokytis į universitetą.
Dar sakoma vyriausybė nori pažaboti “karą keliuose”. Visų pirma reikia suteikti vairuotojams sąlygas patiems vairuoti nerizikuojant, o tik po to yra vairuotojo atsakomybė. Kažką viena ausim girdėjau, kad kelininkai ar vyriausybė turi prisiimti atsakomybę dėl turto sugadinimo kuris įvyksta dėl kelio kokybės kaltės (duobės ir t.t). Pagalvojau, jei Amerikoje tokia avarija įvyktų spėju būtų užtampyta po teismus ir būtų bandoma išieškoti milijonus.
Spėju, (nors tikrai nedora taip galvoti) reiktų kokio nors svarbaus Lietuvai žmogaus žūties pavojinguose taškuose, kad valdžia darytų realius sprendimus, o ne popieriuje ir pažaduose…
Google maps pasipildė nauju žemėlapio tipu. Jis vadinamas pavadintas “terrain”. Šiame žemėlapyje matomas beveik trimatis reljefo vaizdas. Turbūt net nemačius įsivaizduosime, kad matysi kur lygumos, o kur kalnai. Daug įdomesnis vaizdas matomas Google mylimų miestuose. Jame net matomi 3D pastatų vaizdai. Kitiems miestams mažiau pasisekė, juose matomos tiktai gatvės. Žinoma Lietuva į tą nelaimingų šalių sąrašą patenka…
Jei jūs savo kompiuteryje naudojate windows operacinę sistemą ir neturite įsigiję Microsoft Office produkto jums ganėtinai bus keblu atidaryti dokumentą. Vienas iš galimų būdų naudoti atviro kodo nemokamas programas. Darbe mes naudojame tam OpenOffice. Problema būna ta, kad atsidarius stipriau paformuotą dokumentą atviro kodo programos tai supranta šiek tiek kitaip nei originali programa. Tekstas gaunasi šiek tiek išdarkytas.
Kitas būdas tai išspręsti pasinaudoti nemokama Microsoft programa microsoft word viewer. Atsidarius dokumentą su šia programa jūs galėsite peržiūrėti tekstus bei atsispausdint.
Internetinių tinklapių talpinimo paslaugų tiekėjų didėja kaip ant mielių. Žinoma, kartais koks monstriukas nusiperka vienas kitą. Galima pastebėti, kad mažėja paslaugų kainos dėl konkurencijos. Štai pasirodė naujas žaidėjas viphostingas kuris teigia:
Ar teisinga, kad vienas vartotojas už tą pačią paslaugą moka daugiau nei kitas
Visi klientai turi tik vieną planą ir tik vieną kainą
Na neaišku kokios kokybės bus serveris / srautai, kadangi tiekėjas yra naujas ir užsiminėjo nežinia kuo anksčiau (membarta). Bet kainų politika man patinka. Nėra tokia, kuri yra papigiai už vieną litą, bet ir nevalgo piniginės kaip koks vardas.lt.
Palyginus su serveriai.lt kainų skirtumas akivaizdus. Ką suteikia serveriai už 30Lt be PVM jie suteikia už 10 su PVM. Be to viršijus srautą, ne taip skaudžiai eina per piniginę (palyginimui 0.25-1LT prieš 5LT). Gerai, kad dar turiu pakankamą atsargą…
Ei, serveriai.lt kaip jums šitas konkurentas? Juk kainodara nekeista jau ilgai…
Vienas iš sudėtingiausių užduočių yra mokėti suplanuoti savo laiką. Vieni gyvena šia diena, kiti bando planuoja savo laiką. O planuoti galima ne tik kokius kaip darbo ar verslo susitikimus, bet ir paprastus bei eilinius įvykius. Tokius kaip susimokėti įmoką už telefoną, ar grąžinti skolą draugui. Žinoma visa tai galima laikyti galvoje, bet jei esi daug užkrautas darbais tai kai kurie darbai gali tiesiog išgaruoti iš galvos. Tad geriausias būdas tai atlikti – naudoti kalendorių.
Vienas iš tokių būdų planuotis – popierinis darbo kalendorius. Metų gale jų galima nusipirkti vos ne kiekvienoje didesnėje parduotuvėje ar knygyne.
Bet mano pagrindinis pasakojimo tikslas yra ne popierinius darbo kalendoriaus variantas, o elektroninis. Man tikrai nepatogu tampytis kiekvieną dieną didelę užrašų knygutę. Pagalvokim, kokį daiktą nešiojamės kiekvieną dieną, net į paplūdimį? Taip, taip – mobilųjį telefoną. Jei atmestume pačių pigiausių telefonų klasę, greičiausia kiekvienam telefone bus kalendorius bei interneto ryšio galimybė. Taigi galima daryti išvadą, kad kalendoriumi galima naudotis telefone. Pagrindinė problema su kuria galite susidurti, kad nėra patogu užduotis planuoti, suvedinėti. Vieniems gali trukdyti per mažas ekranas, kitiems tai, kad nėra pilnos klaviatūros. Yra ir kitas problemos sprendimo būdas – užduotis koreguoti patogiai kitoje vietoje, o telefone tik peržiūrėti. Ir tik kartais įsivesti naują. Vadinasi sinchronizavimo metu turėsime tuos pačius duomenis tiek telefone, tiek “darbiniame kompiuteryje”.
- Galimybė A. Išnaudoti sinchronizavimo galimybės su Outlook, Lotus ar panašiomis programomis. Šią galimybę turi daugelis symbian, windows mobile operacinę sistemą turintys telefonai. Problema yra maža – pati programa nemažai kainuoja, bei reikia būtinai turėti microsoft windows operacinę sistemą.
- Galimybė B. Naudotis nemokamoms google calendar paslaugomis. Taigi, turėsime tikrai neblogų galimybių redaktorių. Apie dienos užduotis ateina pranešimai tiek el. paštu, tiek SMS žinutėmis. Yra galimybė peržiūrėti užduotis mobiliajam telefone, naršant tam pritaikytą puslapį. Bet problema ta, kad iš mobiliojo telefono užduočių nėra galimybės sukurti. Ir kol kas, tai tikrai nėra patogu.
- Galimybė C. Pasinaudoti vėl gi google calendar paslaugomis, bet peržiūrai mobiliajam telefone naudoti jose esančiomis programomis. Taigi vienintelė problema, kurią reiktų išspręsti, kaip perkelti duomenis iš google kalendoriaus į savo telefoną. Tam galima panaudoti trečios šalies programomis. O pasirinkimas yra nemažas: GCALSYNC, Oggsync, Goosync, CompanionLink. Priklausomai nuo galimybių šios programinės įrangos gali būti nemokamos arba šiek tiek kainuoti. Pats šiuo metu testuoju oggsync.
- Kitos galimybės. Kokių jūs būdu žinote?
Pačioje pradžioje naudojau savo sukurtą tinklaraščio variklį, kuris sukosi ant turinio valdymo sistemos sitesuprą. Bet kai mano svetainę apsilankė nelaukti svečiai spameriai teko kažką daryti. Kažkaip nebuvo laiko ar tingėjau daryti apsaugą nuo robotų komentuotojų, tad kuriam laikui net komentavimo galimybę išjungiau. Daug geriau naudoti sistemą, kuri palaiko pluginus. Privalumas, kad nereikia turėti programavimo patirties ir naujos savybės integruojamos greitai ir patogiai. Štai kurios pagrindinius pluginus aš naudoju:
- Raven’s Antispam – apsauga nuo robotų komentatorių. Robotams rodomas papildomas captcha laukas. Vartotojas nuo roboto atskiria pagal javascript galimybių palaikymą. Tai apsaugo nuo 95% šlamšto bei netrukdo doriems vartotojams komentuoti
- Akismet – antras apsaugos lygis išgaudo paskutinius šiukšlintojus
- Chunk Urls for WordPress – Lankytojai gali pateikti nuorodas savo komentaruose ir jei jos yra ilgos jos sutrumpinamos. Tad jūsų tinlaraščio dizainas nesusigadina.
- Click Tags – Tagų paprastesnis naudojimas kuriant straipsnį. (nuo wordpres 2.3 versijos)
- Feedburner Feed Replacement – jei aplanko rss nuoroda ne feedburner robotas, numeta į feedburner puslapį. Taip jūs sutaupote srauto ir gaunate statistikos galimybę
- Google Analyticator ir WordPress Reports Google analytics statistikos integravimas į susteną
- Google XML Sitemaps – pateikia Google robotams daug lengvesnę tinklapio struktūrą.
- Link Indication – išorines nuorodas pažymi tam tikrais paveiksliukais. Taip lankytojas gali suprasti, kad ten išorinė nuoroda. Galimybė atpažinti pagal svetainę ar failo tipą.
- Subscribe To Comments – vartotojas gali prisiregistruoti komentarus el. paštu.
- WordPress Mobile Edition – Mobiliajam vartotojui pritaikytas dizainas. Tad mobilieji lankytojai sutaupys srauto ir tekstas daug greičiau ateis.
Kartais norisi, kad ir kiti tinklaraščiai turėtų lengvą mobiliąją versiją.
Kai aš pradėjau programuoti tiek programinio kodo logiką, tiek atvaizdavimą dėjau į vieną vietą. Tai tikrai yra blogai, nes skaitomumas stipriai sumažėja. Šiektiek paaugus pradėjau naudoti paprastą šablonų sistemą phemplate. Viskas gerai, kol neprireikia šiek tiek paprastos logikos. Tada prade naudoti įvairiausius apgaulės būdus, kurie tikrai nėra patogūs. Žinoma galima pasirinkti šablonų sistemą kuri turi savyje logikos, kad ir smarty. Bet visuomet susiduriama su tokių šablonų trūkumais, nes atsiranda tikrinimo variantai, kurių pati sistema nepalaiko. Tada pagalvoji, kad geriausia šablonų sistema yra pati programavimo kalba. Tereikia atskirti failais logiką bei atvaizdavimą ir štai mes turime galingą šablonų sistemą. Bet vis dėl to jei esate pririštas prie smarty galima pasidžiaugti, kad galima kurti papildomas galimybes pačiam.
Visai neseniai man reikėjo susirasti paprastą sprendimą php komandai in_array. Smarty to nepalaiko. Pasinaudojus “insert” galimybę sukuriamas naujas pluginas.
function smarty_insert_code_in_array($params, &$smarty)
{
$bResult = false;
if (isset($params['value']) && isset($params['array']) && is_array($params['array']))
{
if (in_array($params['value'], $params['array'])) {
$bResult = true;
}
}
if (!isset($params['var'])) {
$outvar = "rez_inarray";
}
else {
$outvar = $params['var'];
}
$smarty->assign($outvar, $bResult);
}
Šį failą įrašome tarkim čia smarty/plugins/insert.code_in_array.php
O panaudoti gan paprasta:
{insert name="code_in_array" array=$manomasyvas value=$ieskomareiksme var="atsakymas"}
ir turėsime mes kintamąjį $atsakymas kurį jau galėsime panaudoti.
Pačių pradžioje buvo Dzhibo sukurtas lietblogs pradininkas, jam mirus atradom www.lietblogs.lt. Jo pasekoje atsirado www.elt.lt bei naujas www.blogeriai.net www.blogeriai.net . Žinoma, jei nekreipsime dėmesio į informacijos pateikimą vartotojui bei informacijos atvaizdavimo stilių ar informacijos patekimo būdus – visus juos sieja viena autorių tekstų perspausdinimas. Ar tai blogai? Pabandysiu pateikti savo subjektyvią nuomonę… o gal ją galima pasakyti viziją. Jis turėtų būti webdunliškas. Tiksliau teikti ne vien informaciją, bet ir servisus blogams. Kurie būtini jums spręskite patys.
Skaityti toliau »
Kaip atrodo jūsų darbo vieta? Turbūt be monitoriaus stovi dokumentų dėklas, telefonas ir draugės(o) nuotrauka? Jei to jums negana visuomet galima kaip nors paįvairinti pridėjus žaisliukų – technologinių žaisliukų. O geriausia tada, jei jie išspaudžia šypseną ir iš kolegų lūpų.
Tokių žaisliukų galima rasti usb geek svetainėje. Turbūt jau supratote, kad beveik visi žaisliukai susiję su usb: Kalėdiniai dalykėliai, šaldytuvas, arbatos šildytuvas, peleninė, siurbliukas ar strelyčių šaudyklė leidžianti pakariauti. Visų net neišvardinsi…
Papildymas:
Bijantys pirkti užsienyje gali pabandyti nusipirkti Lietuvoje. Gaila pasirinkimas daug mažesnis, ir kainos stipriai aukštesnės.. Štai keletas e-shopų: funkyshop, dovana, iparduotuvė….
Padovanokit kolegom po tokią dovaną kalėdoms… tikrai būsite šypsena apdovanoti.
