Vaidas Žilionis Internetas, technologijos, programavimas…

Parduotuvėse naudojami mums įprasti paprasčiausi Brūkšniniai kodai, kurie identifikuoja prekę. Beveik prieš metus rašiau apie mobiliuosius barkodus, kurie būdami dvimačiai gali saugoti / užšifruoti daug didesnį informacijos kiekį.
Pasirodo yra dar viena nauja rūšis barkodų kurią kuria Microsoft kompanija. Ši technologija taip ir pavadinta Microsoft Tag. Šie barkodai būdami spalvoti saugo daug didesnę informaciją palyginus su minėtais mobiliaisiais kodais. Be to jie daug saugesnis pašaliniams poveikiams.
Įdomiausia tai, kad šios barkodus galima kurti, tik Microsoft svetainėje. Privalumas yra tai, kad šie barkodai yra susieti – turi savo identifikavimo numerį. Vadinasi skenuojant barkodą informaciją gaunama iš Microsoft serverio (tad būtinas interneto ryšys), kuris nukreipia į atitinkamą servisą ar programą. Šiuo metu su Microsoft tag galima užkoduoti šią informaciją:

• Adresas
• Tekstas
• vCard – biznio kortelė
• Dialer – Skambimo funkcija

Taigi šis indentifikuojantis barkodas galės padėti padidinti pardavimus, pateikiant papildomą informaciją intetnete.

Dar keli pranašumai prieš mobilųjį kodą:

• Statistika – Žmogus sukūręs tokį kodą galės žinoti, kiek kartų šį kodą skanavo.
• Galiojimo datą –  tarkim galima realizuoti kokią nors akciją, kuri galioja nuo iki.
• Privatumas – Informacija apie paslėptą informaciją gali būti paslėpta po slaptažodžiu.

Programa prieinama visiems protingiems telefonams.

Brūkšninis barkodas

Dabar nerasime turbūt nė vienos prekės (parduotuvėse) kuri neturėtų brūkšninio barkodo. Šis kodas kaip žinote yra skirtas automatizuoti atsiskaitymą prekyboje. Šiame kode galima ne tik iššifruoti konkrečią prekę, bet ir šalį kur ta prekė yra pagaminta. Nereikia ir sakyti, kad šios sistemos įvedimas pagreitina aptarnavimą. Kokiuose barkoduose saugoma skaičių informacija.

Mobilus barkodas

Mobilus barkodas vadinamas dvimatis barkodas. Oficialus šio kodo pavadinamas QR code [Quick response]. Mums įprastas barkodas talpina tik kažkur iki 20 simbolių, o šis formatas gali būti net kelis šimtus kartų talpesnis. Net iki 7089 simbolių, jei koduojami tik skaičiai.

Privalumai prieš standartinį barkodą:

• Didelė informacijos talpa
• Mažam informacijos kiekiui gali būti naudojamas daug mažesnio dydžio barkodas nei standartinis brūkšninis. Kadangi jame informacija yra saugoma tiek horizontaliai, tiek vertikaliai
• QR kodas turi savyje ir klaidų taisymo savybę. Jei šis kodas kažkiek pažeistas ar purvinas – vis vien bus įmanoma atkoduoti jame esančią informaciją
• Skaitymas gali būti iš bet kurios pusės. 360 laipsnių kampu
• Gali būti saugoma net binary tipo informacija.

Kokius dalykus galima užšifruoti šiuo kodu, kokius galima sugalvoti panaudojimo būdus?
Keletą idėjų jums, kad suprastumėte panaudojimo būdus.

• Skaičių ar tekstą. Turbūt standartinis panaudojimo būdas. Galima indentifikuoti prekę, bilietą. Įsivaizduokite naudodami SMS žinute perkate bilietą į kino teatrą. Atsakymas ateina MMS žinute, kurioje yra tokio tipo barkodas. Bilietų tikrintojas atlieka tokius pačius veiksmus tik skenuoja telefono ekraną. Gyvai Lietuvoje tokį barkodą panaudotą pirmą kartą mačiau www.geradovana.lt dovanų čekyje. Jame buvo saugomas dovanų čekio numeris.
• Web Adresą. – Norint nusipirkti kokią prekę dažnai būna galvos skausmas ar ji yra pakankama gera, kokie privalumai ar trūkumai. Deja apsilankius parduotuvėje ne visada randi laisvą konsultantą. Ir tai dažnai nieko konkretaus nepasako. Įsivaizduokite priėjus prie produkto jūs randate tokį barkodą, kuriama saugomas internetinis adresas ir aprašytas šis produktas: privalumai, trūkumai ir pan.
• Telefono numerį – Nežinau, gal kad greičiau įsivestum į kontaktus?
• SMS žinutę. – Kartais užsakant tam tikrą paslaugą reikia siųsti SMS žinutę su atitinkamu tekstu. Toks būdas leis jums šiek tiek sutaupyti laiko?

Galite susigeneruoti sau mobilųjį barkodą tarkim čia arba čia. Jei programuojate JAVA tai galite pasinaudoti ir tam skirta biblioteka.

Jei jūsų telefoną su operacine sistema Windows Mobilie ar Symbian jūs galite pabandyti QuickMark programą, Keywa Reader turinti tiek JAVA tiek Symbian versijas ar I-nigma progamą palaikančią daug telefonų.

Visai neseniai Omnitel pristatė “naują” paslaugą Žaidimų parduotuvė savo SurfPort portale. Sunku įvertinti produktą, kai jis neveikia korektiškai. Su mano telefonu HTC P3300 šis puslapis veikia tragiškai, o gal tiksliau neveikia viskas kas turi veikti.

Kas pristatytoje paslaugoje naujo? Tiesa pasakius nieko, visiškai nieko. Na galbūt atsirado patogumas lietuviškoje rinkoje naršyti po žaidimų kategorijas. Žaidimų pasirinkimas? Kaip skelbiama yra apie 2000 žaidimų visiems skoniams., Bet ir seniau/dabar jų buvo pilna (reklama laikraščiuose, internetiniuose portaluose). Kaina 7-15LT, bet juk panašiai tiek kainuoja ir brangiųjų SMS konkurentų sistemose. Ar sprendimas jums geras? Man ne.

Ką galėjo Omnitel padaryti? Ogi paprasčiausia padaryti šiuos žaidimus nemokamus. O pinigus uždirbti iš reklamose žaidimuose. Prieš paleidžiant vartotojas pamato reklamą. Tad vartotojas vietoj vieno žaidimo per mėnesį galės parsisiųsti, kad ir po vieną, bet kiekvieną dieną. Tad reklamos kiekis bus didelis. Tokia sistema įdiegta GameJump portale. Ei omnitel marketingistai patestuokit! Visi žaidimai / programos yra nemokamos. Koks tokios reklamos veiksmingumas sunku pasakyti. Bet juk visas dabar internetas sukasi ant reklamos.

Per TeleSoneria Mobility 2.0 konferenciją buvo užsiminta ne tik apie žaidimų parduotuvę, bet ir apie žaidimų platformą, kuri leis keliems vartotojams žaisti mobiliuosius žaidimus per internetą (savo telefonuose). Pristatymo metu veikė tik keli žaidimai, gal dabar jų yra ir daugiau. Ši paslauga tai tikrai bus verta gero sprendimo vardo, jei jos nesugadins bloga kainų politika…

Prisimenu vieno dėstytojo frazę pasakytą vienam studentui – ar tu įsivaizduoji kompiuterį be interneto? Manau daugelis pasakytų, kad ne. Namie – internetas, darbe internetas ir t.t. O jei pabandytume perfrazuoti šį teiginį: O jūs įsivaizduojate mobilųjį telefoną be interneto? Manau atsirastų dvejonės. O ko reiktų, kad tai pasikeistų? Manau teisingų  sprendimų, bei teisingų kainų.

Skaityti toliau »

Kartais aš gulėdamas lovoje prieš miegą pasigendu mobiliųjų sprendimų / lietuviškų svetainių…(bet ir pats šiuo metu tiksliai nežinau to ko man reiktų). Ir kurgi bus kai Omnitel (mano GSM tiekėjas) plėšia 9 litus už megabaitą. Ta kaina tiko, kai buvo tik pirmieji bandymai su WAP’ui. O dabar kai yra daug platesnis formatas kurį supranta šiuolaikiniai mobilieji telefonai tai yra tiesiog plėšimas. Be to dar propaguoja kreivas svetaines kaip wap.sp.lt, kuri yra matoma tik Omnitel vartotojams. Kad mano mobiliakas (HTC p3300 – na delninukas) matytų – turiu ir proxy dar įsivesti… man tai tikrai kreivas sprendimas. Kol išsiaiškini kodėl nepatenki į svetainę… nervai nelaiko, o salonuose patys konsultantai negali paaiškinti, net neverta skambinti.

Gerai, kad namuose turiu pasijungęs Wifi tad ten galiu pasidžiaugti mobilumu. Paskaitinėju paštą ar rss naujienas:

Kaip ir dažniausiai Google atlieka savo darbą labai gerai. Tokią svetainę malonu skaityti, bet kad tokį efektą pasiektum reikia kurti atskirą versiją. O mūsiškiai verslininkai dar nemato ir tame naudos.

Kartais bandau žiūrėti ir nemobilias svetaines. Žinau kad kankinsiuosi tad ir kankinsiuosi. Įsijungiu tarkim Tv24.lt, kad pažiūrėti televizijos programą, tad savo delninuko ekrane nuskrolinu iki pusės (iš abiejų pusių) ir randu programą. Heh malonu kad pateiktų gražią programą. Žinoma delninukai irgi turi savybę matyti tikrą svetainės vaizdą.. bet taip žiūrėti irgi nepatogu. Ekranas juk nedidelis skaičiuojant pikseliais.
Beja, gal žinot kokią mobiliojo formato svetainę su TV programa?

Kartais norėtus paskaitinėti ir pačius blogus su telefonu, bet deja jie neskirti mobiliam vartotojui. Žinoma informacija skaityti daug mieliau kai yra svetainė naudojama DIV pagrindu, o ne lentelėmis. Bet.. struktūriškumo chaosu, bei informacijos kiekiu (kas naudinga paprastiems kompiuteriams) jie erzina. Be ja galima mobiliakam atskirą CSS rašyti, bet vis viena erzinsis dėl informacijos kiekio. Mobiliajam internete svarbus tik turinys.. ir jokie pašaliniai žaisliukai nereikalingi.

Ai tiesa prisiminiau. Omnitel su blogas.lt padaryt mobilų variantą. Deja… kas iš to. Kiti lankytojai (bitė, tele2, užsienio vartotojai) to nematys, o Omnitel klientai kankinsis su tuo kad vienam veikia, kitam ne.

Dabar vėl situacija. Kol tiekėjas nepasirūpins, kad vartotojui būtų patogu – jis neuždirbs daugiau pinigų. (daugiau vartotojų – daugiau pinigų).
Be ja tas pats galioja ir bankams. E-komercija Lietuvoje įsibėgėja, neskubėdama bet įsibėgėja. Gal ir greičiau bėgtų, jei bankai suteiktų normalesniais sąlygas e komercijai.

Update

Išbandžius naują Opera mini versiją daug mieliau naršyti. Visai kitas pojūtis. Kaip tik Nezinau.lt svetainėje šią informaciją radau.

Update2:

Įdiegus pluginą Wordpres mobile edition. Galima jau žiūrėti mano blogą daug patogiau. Dar reikės žinoma pakonfigūruoti šiek tiek.

Sekančią tema pristato Darius Maikštėnas, Omnitel strateginės komunikacijos skyriaus vadovas. Manau, kad šios firmos vadovai, ypač suinteristuoti bloginimo, media didėjimu. Kiekvienas toks vartotojas besinaudojantis mobiliomis paslaugomis atneša ne tik duonos kasnį, bet ir kur kas daugiau. Man, kaip šios aka mados fanui tai įdomu…Ką gi palaukim jo pranešimo ir pažiūrėkim ką jis pasakys.

2.5 milijardų mobiliakų, .1.5 televizijos, 820 milonų kompiuterių.. akivaizdu, kad media sprendimų mobiliesiems telefonai atneša tikrai didelį pelną. Tad tikrai internetas keisis ir jis vis labiau eina į media sritį su interaktyviu turiniu, bendruomenėmis, uniklaus turinio nišinei auditorijai, turinio kurimas ir vartojimas nebepriklausimai nuo vietos ir laiko.

LOL na ir sumastyk reklamą įmesti vidurį prezentacijos.. truputį paplevyzgoja, kad viską spėtuma perskaityti apie surpont moblogą… br greičiau…

Planuojama, kad 2015 metais bus iki 5 milijardai vartotojų, o vidutinės išlaidos mobiliam plačiajuosčiam ryšiui tik 5 JAV dolerius. Ką gi malonu… laukiam

Darius davė “pažadą”/”norą” aktyviausiems blogeriams duoti nemokamą ryši.. pažiūrėsim, kas bus toliau… ar čia kaip politikų pažadas.

Ar žinot, kad lietuva buvo numeris vienas skvarboje (praitais meteis)? Liux.

Šiais laikais vis dar stipriai populiarėjantis XML turbūt nieko nestebina. Juk tai ganėtinai paprasta orginalu, turin vieną informacijos šaltinį – galima pritaikyti įvairiems įrenginiams, programoms ir pan. Vienas iš sprendimų pritaikytas mobiliąjam telfefonui. Paimkim bet kokią svetainę: internetinį dienoraštį (blog’ą), naujienų svetainę, orų prognozę, flick nuotraukų albumą.. visa tai galima pasiekti gan paprastai. Tereikia turėti telefoną, interneto ryšį jame…

Šiuo metu sukurta daugiau nei 1000 “widsets”, ir jei nori pritaikyti tai savo svetainei prašom!

Išbandykite, gal tai taps kasdieniniu įrankiu: WidSets.com

Šiandien kažkaip mobiliomis temomis rašau. Naujienos gan senos bet gal kaikurie ir negirdėjot.

Yra dvi JAVA aplikacijos sukurtos google mobiliems telefonams:

• Gmail (www.gmail.com/app). Deja šitos programos išbandyti negaliu. Pirma mano senukas nokia 6600 yra nepalaikomas (reiks keisti telefoną), bet ir dar neplaikomas google aplication for own domain. Tad galiu nebent wap/html versiją žiūrėti.
• Google maps – (www.google.com/gmm) žemėlapiai jūsų telefone. Žemėlapiai palaikomi tokie patys kaip ir standartinėje versijoje. Be to laimingieji amerikonai gali mayti automobilių kamčius per telefoną…. gal kažka ateis ir į lietuvą toks sprendimas.

Abi naudoją paprstai genialų sprendimą… duomenis siųsti tik tada kai jų reikia ir tiek kiek jų reikia. Tarkim google reader dar vienas iš tinkamų pavyzdžių tik jau ant persolaus sprendimo.
Panašų sprendimą aiškinau (užsiminiau) per vieną PHP konferenciją, kurioje kalbėjau AJAX tema. Panaudojus šia mintimi galima sukurti duomenų sąrašą (grid’as). Kurio parsiunčiami duomenys yra kontroliuojami scrolo pagalba.

Google Syncml

Kokio sprendimo dar reiktų laukti iš gūglio? Ogi paprasto Syncml, leidžiančio sinchronizuoti kontaktus, užduotis, galų gale kontaktus per internetą. Jau prieš n metų daugelyje telefonų yra neišnaudota ši funkcija (bent lietuvoje).

Juk turim google calendar bei pašto klientą gmail (na jo kontaktus reikėtų patobulinti).

Trečios šalies softai leidžia tai padaryti. Yra jau sukurta keletą sprendimų.

Google ir trečios šalies softas

Tik va kas gali garantuoti saugumą? Juk dabar google sieja visą su vienu vartotoju: paštas, kalendorius, dokumentai… google checkout. Jei jie prašys suvesti vartotojo vardą ir slaptažodį jų svetainėje…tai jau akivaizdžiai nesaugu…